- provaža
- próvaža sf. (1) žr. provėža: 1. Kelias pašlapo, atsirado daug próvažų Grz. Ant kiemo padarė tokias próvažas, kad ratai virsta Jnš. Saugokis, neįvažiuok į provažą, bo apversi vežimą Škn. Pateko dviratis į provažą, ir nuvirtau Žg. 2. Žiūrėkit, kieno čia tokia gili provaža Šln. Čia kelias buvo kietesnis, su drėgno smėlio provažomis rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
